Sporto klubas Vilniuje - ką reiktų žinoti?
Vis daugiau ir daugiau sporto klubų Lietuvos sostinėje Vilniuje atveria duris - vieni siūlo grupines treniruotes, kiti vilioja lankytojus nemokamomis treniruotėmis, dar kiti kalba skelbia įvairias akcijas.
Naujasis „Lemon Gym“ sporto klubas duris atvers „Ogmios“ grupės statomame prekybos centre, kuriame įsikurs „Hyper Rimi“ ir daugiau nei 200 išparduotuvių. Tai bus didžiausias išparduotuvių centras Baltijos šalyse. Prekybos centras bus ir vienas pagrindinių Vilniaus planuojamos „Park and Ride“ sistemos elementų, siūlantis užmiesčio gyventojams palikti automobilius savo erdviose aikštelėse. Iš viso į prekybos centro statybas investuojama 75 mln. eurų. „Žmonės čia atvyktų ne tik apsipirkti, bet ir gerai praleisti laiką, papramogauti ar pasportuoti. Be maisto prekių parduotuvės, populiarių prekės ženklų drabužių bei avalynės parduotuvių ir sporto klubo, prekybos centre taip pat numatytos patalpos kino teatrui, kavinėms ir restoranams, vaikų žaidimo kambariams“, – sako „Ogmios“ grupės atstovas Edgaras Valickas. Naujasis prekybos centras su didžiausiu Lietuvoje „Lemon Gym“ sporto klubu iškils šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Vilniuje ir Kaune veikia septyni „Lemon Gym“ sporto klubai. Penki tinklo sporto klubai veikia Rygoje ir po vieną Taline bei Tartu. Sporto klubų tinklas priklauso „Impuls LTU“ įmonių grupei, valdančiai 28 sporto klubus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Juose nuolatos sportuoja daugiau kaip 60 tūkst. klientų.
Naujasis „Lemon Gym“ sporto klubas duris atvers „Ogmios“ grupės statomame prekybos centre, kuriame įsikurs „Hyper Rimi“ ir daugiau nei 200 išparduotuvių. Tai bus didžiausias išparduotuvių centras Baltijos šalyse. Prekybos centras bus ir vienas pagrindinių Vilniaus planuojamos „Park and Ride“ sistemos elementų, siūlantis užmiesčio gyventojams palikti automobilius savo erdviose aikštelėse. Iš viso į prekybos centro statybas investuojama 75 mln. eurų. „Žmonės čia atvyktų ne tik apsipirkti, bet ir gerai praleisti laiką, papramogauti ar pasportuoti. Be maisto prekių parduotuvės, populiarių prekės ženklų drabužių bei avalynės parduotuvių ir sporto klubo, prekybos centre taip pat numatytos patalpos kino teatrui, kavinėms ir restoranams, vaikų žaidimo kambariams“, – sako „Ogmios“ grupės atstovas Edgaras Valickas. Naujasis prekybos centras su didžiausiu Lietuvoje „Lemon Gym“ sporto klubu iškils šalia Vilniaus Vakarinio aplinkkelio ir Pilaitės prospekto. Vilniuje ir Kaune veikia septyni „Lemon Gym“ sporto klubai. Penki tinklo sporto klubai veikia Rygoje ir po vieną Taline bei Tartu. Sporto klubų tinklas priklauso „Impuls LTU“ įmonių grupei, valdančiai 28 sporto klubus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Juose nuolatos sportuoja daugiau kaip 60 tūkst. klientų.
Populiariausias sporto klubas vilniuje
Populiariausi sporto klubai Lietuvos sostinėje šiuo metu yra Gymplius. Dėl galimai moteris žeminančios reklamos sausio mėnesį į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipėsi ne vienas asmuo. Tarnyba sulaukė ir oficialaus skundo, kuriame buvo teigiama, kad reklama formuoja stereotipus ir diskriminuojančias nuostatas apie moteris, skelbiama tarnybos pranešime žiniasklaidai. Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme įmonėms numatyta pareiga užtikrinti, kad reklamoje apie jų teikiamas paslaugas asmenys nebūtų žeminami ir paniekinami dėl savo lyties. Taip pat minėtu įstatymu draudžiama formuoti nuostatas, kad vienos lyties asmenys yra pranašesni už kitos. Atsižvelgiant į tai, tyrimo metu buvo vertinama, ar „Gym Plius“ reklama formuojamos visuomenės nuostatos, kad moterys yra vertinamos menkiau negu vyrai. Tyrimo eigoje paaiškėjus, kad sporto klubo reklamos kampaniją sudaro ne viena reklama, dėl kurios buvo kreiptasi, bet trys (žiūrėti žemiau) – tyrimo metu buvo įvertintas visas trijų reklamų ciklas. Sporto klubo vadovas paaiškino, kad reklamų tikslas buvo paskatinti žmones sportuoti. „Kaip žinia, prasidėjus naujiems metams žmonės sau dažnai pažada, jog šiemet tikrai pradės sportuoti. Tačiau tokie „naujametiniai pažadai“ dažnai taip ir lieka neištesėti, kadangi surandama vis naujų pasiteisinimų (pvz. „sportuosiu nuo kito mėnesio“ ir pan.). „Atsižvelgdami į tai, nusprendėme draugiškai pašiepti populiarius žmonių „pasiteisinimus“, kodėl vengiama sportuoti ir paskatinti pradėti sportuoti nedelsiant“, – teigė „Gym Plius“ vadovas. Nepaisant sporto klubo direktoriaus paaiškinimo, tyrimo metu buvo vertinama, ar tikslui pasiekti buvo pasirinktos teisingos priemonės, t. y. tinkama vaizdo medžiaga ir rašytinės reklamos žinutės. Konstatuota, kad faktas, jog reklamose vaizduojamos tik specifinės kūno vietos, pavyzdžiui moteriški sėdmenys, bet ne kitos fiziškai išlavintos kūno vietos, formuoja stereotipus apie jauno, liekno, seksualaus kūno standartų pranašumą. Vis dėlto, kadangi reklamoje vaizduojami abiejų lyčių atstovai vienodai, nėra pagrindo konstatuoti faktą, kad moters kūno dalių arba vyro kūno dalių vaizdavimu yra formuojamos visuomenės nuostatos, jog būtent viena lytis yra pranašesnė už kitą. Tiesa, tyrimo metu kilo klausimų dėl sporto klubo pasirinkto būdo vaizduoti žmogaus kūną jį sudaiktinant, kai išskiriamos tik tam tikros kūno dalys (nevaizduojant asmens veido ir kūno vientisumo). Tendencingas atskirų kūno dalių tarsi objektų vaizdavimas gali žeminti tiek moterų, tiek vyrų orumą, nes tokiu būdu pažeidžiamas žmogaus vientisumas. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta pareiga žmogaus orumą užtikrinti ir ginti, todėl šioje situacijoje būtų vertinga atlikti reklamų vertinimą dėl jų etiškumo ir atitikties Lietuvos reklamos etikos kodekse numatytam reklamos padorumo principui. Tokį reklamų vertinimą anksčiau Lietuvoje atlikdavo reklamos savitvarkos institucija „Reklamos biuras“. Tarnybos žiniomis, biuras šiuo metu nėra aktyvus, todėl tarnyba imsis iniciatyvos užtikrinti, kad atsirastų kita institucija, kuri galėtų šią funkciją atlikti. A. Skardžiuvienė teigia, kad turime būti dėmesingi, kaip vaizduojame moteris ir vyrus, kad tai neformuotų juos žeminančių nuostatų. „Apmaudu, kad esame taip įpratę matyti seksualizuotus ir apnuogintus moterų kūnus ir atitinkamas žinutes įvairiose reklamose, filmuose, muzikiniuose klipuose ir pan., kad to nebegalime išvengti net ir turėdami kilnius siekius, tokius kaip paskatinti sveiką gyvenimo būdą. Esame atsakingi už tai, ką iš viso to išmoksta mūsų vaikai, kaip tai priima suaugusieji. Mano palinkėjimas būtų stiprinti kitokio pobūdžio įvaizdį apie moteris – vertinti jas pagal jų gebėjimus, susijusius su intelektinėmis savybėmis, talentu, pasiekimais sporte ir pan.“, – sako ji.
Geriausias sporto klubas
Sportuojantis jaunimas, tenisą žaidžiantis Jonas Kazlauskas, puikią nuotaiką spinduliuojantys ir energingi treneriai bei ugningas gatvės gimnastų kolektyvo „Project Mayham“ pasirodymas. Tokia atmosfera gausiai susirinkusius į atidarymo ceremoniją pasitiko DELFI sporto centras – pirmasis per 26 Nepriklausomybės metus Lietuvoje iškilęs tokio tipo statinys, atitinkantis pačius aukščiausius tarptautinius standartus. SUSIJĘ STRAIPSNIAI Vilniuje – analogų neturinčios badmintono aikštelės: tai visai kitas lygis (2) Lietuviai atranda paplūdimio tenisą – ką turėtumėte žinoti apie šį sportą? (2) Greičiau nei per 7 mėnesius pastatyto 4500 kvadratinių metrų ploto DELFI sporto centro patalpose įrengtos 8 badmintono aikštelės, 4 paplūdimio tinklinio ir paplūdimio teniso aikštelės bei 2 teniso kortai, kuriuose vilniečiai aktyviai sportuoti gali jau šiandien. „Tai – neeilinis įvykis Vilniuje, nes duris atveria šiek tiek netradicinis, tačiau labai reikalingas ir rimtą spragą mūsų miesto infrastruktūroje užpildantis sporto centras. Čia nėra krepšinio aikštelių, kitų tradicinių atributų, tačiau yra badmintonas, paplūdimio tinklinis, tenisas – tai skatina sportuoti dar didesnį žmonių ratą. Kadangi sąlygas Lietuvoje dažnai diktuoja gamta, sporto aikštelių reikia ir uždarose patalpose. Ši nauja arena yra tai, ko šiuo metu ir trūko šalies sostinėje“, – naujutėlės arenos atidarymo ceremonijos metu sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. „Kalbant sporto terminais, šiandien mes švenčiame didžiulę sporto pergalę, – pažymėjo DELFI direktorius Vytautas Benokraitis. – Kai tik DELFI sužinojo apie sporto centro statybų idėją, ji mus ypatingai sudomino dėl kelių priežasčių. Matome, kad tiek badmintonas, tiek paplūdimio tinklinis yra sparčiai populiarėjančios sporto šakos, ir aš tikiu, kad jos dar labiau įsitvirtins visuomenėje, o po šiuo stogu – puikioje aplinkoje – įsikūrusios sporto akademijos padės užauginti dar ne vieną sportininkų kartą. DELFI TV savo ruožtu žada transliuoti visus čia vyksiančius sporto renginius ir taip prisidėti prie dar didesnio sporto populiarinimo.“ Be jau minėtų sporto aikščių, Ozo gatvėje įsikūrusio DELFI sporto centre taip pat sukurta virš 400 kvadratinių metrų ploto universali treniruočių erdvė, kurioje vyks sporto akademijos „Get Fit“ funkcinės treniruotės. 2017 metais šalia komplekso bus įrengtos ir keturios papildomos atviros paplūdimio tinklinio aikštelės, DELFI sporto bazėje įsikurti ketina ir joje treniruotes rengs paplūdimio tinklininkių pora Monika Povilaitytė ir Karolė Virbickaitė. Kaip atidarymo ceremonijos metu pažymėjo DELFI sporto centro direktorė Ieva Šemberienė, arenos durys vilniečiams ir miesto svečiams jau atvertos nuo metų pradžios. „Proga tikrai neeilinė – atidarome moderniausio regione sporto centro duris ir tuo norime pasididžiuoti. Nors tai yra oficiali atidarymo data, lankytojams duris atvėrėme nuo šių metų sausio 2-osios dienos. Lankytojų skaičiumi negalime skųstis – susidomėjimas labai didelis. Tikiu, kad ši vieta taps ne tik mėgėjų, bet ir profesionalų susibūrimo treniruočių vieta, o pats centras – lankomiausiu Lietuvoje“, – pažymėjo I. Šemberienė. 2017-aisiais sporto centre jau suplanuota kelios dešimtys įvairių renginių: tarptautiniai turnyrai, varžybos, čempionatai. Per metus komplekse tikimasi sulaukti apie 250 tūkstančių lankytojų.
Kur sportuoti vilniuje geriausia?
Trečius metus rengiamų apdovanojimų metu bus pagerbta geriausia sporto iniciatyva, renginys, profesionalus ir mėgėjų sporto klubas, sporto miestas, infrastuktūros objektas, federacija, sporto komunikacija, vadybininkas, rėmėjas, sporto žiniasklaidos priemonė. Iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyks gruodžio 6 d. Vilniuje, bus įteiktas ir apdovanojimas už viso gyvenimo nuopelnus. Nugalėtojams atiteks skulptoriaus Kęstučio Musteikio specialiai apdovanojimams sukurtos granito statulėlės. Visuomenė kviečiama išreikšti savo nuomonę renkant dešimties nominacijų nugalėtojus. Kas bus apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus bei kuri žiniasklaidos priemonė geriausia, nuspręs speciali darbo grupė, susidedanti iš 8-ių narių.